Kieno rankose įmonės pinigai? Būna, kad niekieno!

Kiekvienam aišku: pinigų, kaip ir viso kito turto, apskaita vedama įmonės buhalterijoje. Buhalterija visada žino, kiek įmonė turi pinigų ir kur juos išleido. Šiame įmonės padalinyje pinigai ne tik skaičiuojami, bet ir vykdomos visos operacijos su pinigais: įmonės kasoje priimami ir išmokami grynieji pinigai, rengiami ir teikiami nurodymai bankui išmokėti pinigus iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos.

Deja, įmonių vadovai ne visada apgalvotai suteikia buhalterijai neribotas teises disponuoti pinigais: spręsti jų panaudojimo klausimus ir atsiskaityti tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais. Praktika rodo, kad labai dažnai visos svarbiausio įmonės turto – pinigų – valdymo funkcijos perduodamos tik vienam asmeniui – buhalteriui, kurio veiksmų teisėtumu ir tų veiksmų kontrole įmonės vadovai net nesidomi. Pagrindinis vadovų motyvas – pasitikėjimas. Tačiau, kaip parodė ne vienos įmonės ir valstybinės institucijos patirtis, vien pasitikėjimas įmonės darbuotojais nėra veiksminga priemonė užtikrinti tokio svarbaus turto, kaip pinigai, teisėtą naudojimą ir saugumą.

Vieniems buhalterijos darbuotojams gali būti suteiktos teisės tik parengti mokėjimo nurodymus ir peržiūrėti bei spausdinti elektroninės bankininkystės sistemoje esančius duomenis (banko išrašus, darbo užmokesčio mokėjimo sąrašus ir kt.) (įprastos buhalterinės paslaugos). Kiti buhalterijos darbuotojai gali turėti teisę pervesti pinigus iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, bet jiems turėtų būti nustatoma vienos mokėjimo operacijos maksimali suma ar vienos dienos ir mėnesio maksimali mokėjimo suma. Dar kitiems darbuotojams gali būti suteikiamos teisės naudoti paskolų sąskaitose esančius pinigus, sudaryti darbo užmokesčio pervedimo sąrašus, pagal juos pervesti pinigus ir atlikti operacijas su didesnėmis mokėjimo sumomis.

Įsisenėjusios problemos nesprendžiamos

Daugelis aktualių smulkaus ir vidutinio verslo problemų yra įsisenėjusios ir nesprendžiamos. Nors visos valdžios plačiai deklaruoja paramą smulkiam ir vidutiniam verslui, kuriamos ir vykdomos įvairios verslo paramos programos, iš esmės smulkaus verslo padėtis negerėja. Įvairūs biurokratiniai barjerai, ypač mokesčių ir darbo santykių srityse, sukelia įmonėms daug sunkumų.

Daug žalos verslui padaro poįstatyminių aktų įvedimas atgaline data, nes paprastai įstatymai išeina be juos lydinčių nutarimų. Prieš priimant įstatymą taip pat turėtų būti laiko tarpas, per kurį įmonės pajėgtų susipažinti su pasikeitimais, o visi įstatymai turėtų įsigalioti nuo naujų finansinių metų.

Kita problema, liečianti smulkųjį verslą – nepamatuota mokesčių našta.

Mikroverslui turi būti įvestas neapmokestinamas minimumas, už kurį žmogus galėtų išgyventi. Dabartinė mokesčių politika sukelta dvigubai, buhalterija irgi patapo dviguba, smulkus verslas balansuoja ant kritinės išgyvenimo ribos.

Pagal mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus, kuriuose yra įtvirtinta “piktnaudžiavimo” sąvoka ir suteikti neriboti įgaliojimai mokesčių administratoriui, nuo 2002 m. verslininkai nebegali pasinaudoti legaliomis priemonėmis, kad sumažintų mokesčių dydį ar atidėtų jų sumokėjimą, nes visa tai gali būti laikoma piktnaudžiavimu. Mokesčių inspektorius turi teisę perskaičiuoti sandorį, jeigu šis jam pasirodys neatitinkantis rinkos sąlygų ir “atkurti iškreiptas arba slepiamas aplinkybes”.

Šiuo metu vienas iš Smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos reikalavimų yra sudaryti verslą kontroliuojančių institucijų registrą, kuris būtų pateiktas internete ir atspausdintas „Valstybės žiniose“, kad matytųsi visų kontroliuojančių institucijų teisės, pareigos, atsakingi pareigūnai.

Priėmus LR pelno mokesčio įstatymą ir panaikinus investicijų apmokestinimo lengvatą labai pabloginta smulkių įmonių finansinė padėtis, atimamos lėšos įmonių plėtimui ir modernizacijai. Iki 2002 m. smulki įmonė mokėjo 13 proc. pelno mokestį, o jos investicijos buvo apmokestintos nuliniu tarifu. Nuo 2002 m. smulki įmonė moka 15 proc. pelno mokestį ir netenka investicijų apmokestinimo lengvatos. Verslo įmonių veiklą ypatingai apsunkina naujoji Avansinio pelno mokesčio mokėjimo tvarka, kurioje nebeliko APM mokėjimo pagal faktinius įmonės mokestinio laikotarpio rezultatus ir, net patirdama nuostolius, įmonė privalės APM mokėti neatsižvelgiant į realią padėtį. Pelno mokestis mokamas avansu, nežinant ar įmonė turės pelno, ar neturės.

IT buhalterijoje

Buhalterija – dar viena sritis, kurioje darbas be informacinių technologijų pagalbos būtų ypač sudėtingas. Pirminių apskaitos dokumentų apdorojimas, darbo užmokesčio, Sodros mokesčių, PVM apskaičiavimai, metinės finansinės atskaitomybės paruošimas – tai tik keletas iš buhalterinės apskaitos pavyzdžių. Atlikti tiek daug buhalterinių skaičiavimų be specialių kompiuterinių programų sunku.

Dažniausiai naudojamos yra „Rivilė“, Navision“, „Finvalda“, „Būtent“ ir „Centas“ programos.

Nereikia teigti, kad buhalterinių programų kiekis įtakoja buhalterės etatą, kadangi ta programa moka naudotis ir ją suprasti tik tam tikrą išsilavinimą turintis žmogus. Apskaitos kompiuterizavimas buvo priežastis kurti apskaitą tvarkančias įmones ir būtent tai buvo akstinas mažoms įmonėms, mažinančioms išlaidas, keisti samdomą buhalterį į įmonės paslaugas.

Dažniausiai naudojama tinklinė programos versija, tad pati programa patalpinama tik tam skirtame serveryje, todėl sumažėja tikimybė, kad kažkokiu būdu duomenys būtų sugadinti ar prarasti. Taip pat kas tam tikrą laiką daromi vadinamieji „back up'ai“, t.y. duomenų kopijavimas, o nukopijuoti duomenys saugomi keliose laikmenose.

Be abejo, kiekvienas vadovas nori, kad įmonės apskaita būtų tvarkinga ir deda visas pastangas gero, patikimo specialisto įdarbinimui arba geras rekomendacijas turinčios apskaitos paslaugas teikiančios įmonės paieškai.

Buhalterinės apskaitos įstatymo naujovės

Kadangi užsienio bendrovės filialo metinė finansinė atskaitomybė sudaroma buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančių LR teisės aktų nustatyta tvarka, siūloma Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) projekte patikslinti įstatymo taikymo sritį, papildant 1 straipsnio 1 dalį nuostata, jog šis įstatymas nustato juridinių asmenų filialų ir atstovybių, kurie yra Lietuvos Respublikoje, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą. Atsižvelgiant į tai, kad, pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, valdymo įmonė gali valdyti ir investicinius fondus, tikslinamas ir įstatymo 1 straipsnis.

Pagal Draudimo įstatymą draudimo įmonėse privalo būti tvarkoma buhalterinė apskaita ir sudaroma finansinė atskaitomybė.

BAĮ tikslinama sąvoka „apskaitos standartai“, nes yra Verslo apskaitos standartai ir, pagal Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos nuostatas, biudžetinės įstaigos, tvarkydamos apskaitą, vadovausis Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais. Iš įstatymo braukiamos sąvokos „pajamos“ ir „sąnaudos“ , nes VAS šios sąvokos apibrėžtos skirtingai nei Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose.

Kadangi pagal galiojančius teisės aktus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo gali turėti ne tik savininką, bet ir vadovą, pakeičiama sąvoka „ūkio subjekto vadovas“. Atsižvelgiant į tai, kad biudžetinėms įstaigoms, pelno nesiekiantiems ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims pavyzdinius sąskaitų planus parengia, patvirtina ir paskelbia Finansų ministerija, keičiamos BAĮ nuostatos dėl pavyzdinio sąskaitų plano.

BAĮ 10 straipsnis keičiamas taip, jog individualios įmonės savininkas gali tvarkyti tik savo įmonės buhalterinę apskaitą, gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, gali tvarkyti tik savo buhalterinę apskaitą, ūkininkas arba ūkininko partneriai gali tvarkyti tik savo ūkio buhalterinę apskaitą.

11 straipsnyje nustatyta tik vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė, todėl siūloma aiškiau išdėstyti 11 straipsnio 1 dalį, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, ne ūkio subjektas ar jo struktūrinis padalinys, taip pat nustatoma centralizuotai apskaitą tvarkančios biudžetinės įstaigos atsakomybė. 17 straipsnyje siūloma patikslinti Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pavadinimą. Siūloma papildyti BAĮ nuostatą dėl komercinės paslapties, kad apskaitos informacija, kuri nenurodoma metiniame pranešime arba veiklos ataskaitoje, neskelbiama.

Buhalterio vaidmuo įmonėje

Plėtojantis rinkos santykiams, tobulėjant technologijoms ir dėl to atsirandant galimybei patenkinti net pačių išrankiausių vartotojų poreikius, vis daugiau įmonių įgauna savitumo, kartais net unikalumo. Tokiomis sąlygomis vis sudėtingesnė darosi buhalterinė apskaita, nes, siekiant teisingai parodyti įmonių veiklos rezultatus, būtina tinkamai parinkti apskaitos metodus, būdus ir taisykles.

Bendrovėse kartais yra žmogus, turintis aukštesnį statusą nei įmonės vadovas, tai – buhalteris, su kuriuo, anot specialistų, būna derinami visi sprendimai.

Nuo buhalterio kompetencijos gali priklausyti įmonės sėkmė. Sumanus, gerai savo darbą išmanantis buhalteris sutaupo ne vieną procentą įmonės lėšų, o tai garantuoja didesnius pelnus.

Pagrindinės buhalterio asmeninės savybės yra atsakingumas ir kruopštumas. Taip pat pradedantysis specialistas turi gerai išmanyti apskaitos vedimą, o patyręs – mokesčių teisę.

Norintys pradėti buhalterio karjerą, žinių gali įgyti specializuotuose buhalterių rengimo kursuose, profesinėje mokykloje ir kolegijoje. Universitetai dažniausiai ruošia finansininkus.

Šiuo metu darosi ypaš populiaru buhalterines paslaugas patikėti tuom užsiimančioms įmonėms. Tokiu atveju visa buhalterija perkeliama į aptarnaujančią įmonė. Pastebima tendencija, kad dėl buhalterinę apskaitą teikiančių įmonių pagausėjimo, buhalterių poreikis bendrovėse šiek tiek mažėja. Darbdaviai pradeda skaičiuoti savo sąnaudas ir sprendžia, ar mokėti 3000 – 4000 Lt atlyginimą geram buhalteriui, ar pasinaudoti buhalterinės apskaitos bendrovės paslaugomis ir mokėti 1000 – 2000 Lt.

Buhalterine apskaita užsiimančiose įmonėse paprastai dirba keli buhalteriai ir jiems padedantys apskaitininkai. Tokiose įmonėse įrengiamos kompiuterizuotos darbo vietos, apsirūpinama personaliniais kompiuteriais, taikomąja programine įranga, komunikacijos ir kitomis priemonėmis, kurios gali būti sujungtos į lokalų tinklą. Finansininkų kompiuterizuotos darbo vietos padeda automatizuoti apskaitos duomenų (informacijos) tvarkymą, operatyvią ūkinės veiklos kontrolę ir ekonominę analizę, palaikant informacinį ryšį su kitomis įmonės.

Kokios vyriausiojo buhalterio pareigos?

Vyriausiasis buhalteris organizuoja įmonės ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja ekonomišką materialinių, darbo ir finansų išteklių naudojimą, įmonės nuosavybės saugumą; vadovauja įmonės buhalterijos darbuotojams. Vyriausiasis buhalteris privalo:

pagal buhalterinės apskaitos įstatymus formuoti apskaitos politiką, atsižvelgdamas į įmonės veiklos struktūrą ir ypatumus bei užtikrindamas jos finansinį stabilumą;

vadovauti rengiant ir priimant sąskaitų darbo planą, pirminių apskaitos dokumentų formas, organizuoti inventorizaciją;

kontroliuoti ūkines operacijas, buhalterinių paslaugų apdorojimo technologijas ir dokumentų apyvartos tvarkos laikymąsi;

užtikrinti racionalų įmonės ir jos padalinių buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų organizavimą, maksimaliai centralizuojant apskaitos skaičiavimo darbus ir skatinant naudoti šiuolaikines technines priemones ir informacines technologijas, pažangias apskaitos ir kontrolės formas bei metodus;

užtikrinti dokumentacijos realizavimo, darbų (paslaugų) atlikimo, ūkinės bei finansinės įmonės veiklos rezultatų apskaitą;

kontroliuoti, kaip laikomasi pirminių ir buhalterinių dokumentų, atsiskaitymų ir mokėjimo įsipareigojimų forminimo tvarkos, kaip naudojamas darbo užmokesčio fondas, įmonės darbuotojams skirtas pareigines algas, inventorizuojant kontroliuoti pagrindines lėšas, prekes bei materialines vertybes ir pinigines lėšas;

organizuoti buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų, dokumentų revizijų struktūriniuose įmonės padaliniuose organizavimo patikras;

siekiant nustatyti vidaus ūkio rezervus, šalinti nuostolius ir negamybines išlaidas, dalyvauti atliekant įmonės ūkinės bei finansinės veiklos ekonominę analizę, remiantis buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų duomenimis;

kontroliuoti apskaitos operacijas su depozitinėmis ir kreditinėmis sutartimis, vertybiniais popieriais;

užtikrinti, kad buhalteriniai dokumentai būtų saugūs, taip pat nustatyta tvarka forminami ir atiduodami į archyvą;

dalyvauti rengiant ir diegiant racionalią planų ir apskaitos dokumentaciją, pažangias buhalterinės apskaitos formas ir metodus naudojant šiuolaikines skaičiavimo technikos priemones;

užtikrinti, kad būtų sudarytas balansas ir operatyvios suvestinės ataskaitos apie pajamas, išlaidas ir biudžeto naudojimą, kiti statistiniai atsiskaitymų dokumentai, ir kad jie nustatyta tvarka būtų pateikti atitinkamiems organams;

teikti metodinę pagalbą įmonės buhalterijos padalinių darbuotojams buhalterinės apskaitos, kontrolės, atsiskaitymų ir ekonominės analizės klausimais;

pranešti įmonės direktoriui apie visus išaiškintus įmonės bei struktūrinių padalinių buhalterijos darbo trūkumus, būtinai paaiškinti jų atsiradimo priežastis ir siūlyti būdus jiems šalinti.

Buhalterinės paslaugos